LR ATPK 183 straipsnis: Viešosios rimties trikdymas

Šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki trijų šimtų litų.

Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, – užtraukia baudą piliečiams arba pareigūnams nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio litų.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyti pažeidimai, padaryti nepilnamečių nuo keturiolikos iki šešiolikos metų, – užtraukia įspėjimą arba baudą tėvams arba globėjams (rūpintojams) iki trijų šimtų litų.

Šaltinis:

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSAS

Kur kreiptis dėl keliamo triukšmo ?

Piliečiai dėl keliamo didelio triukšmo gali kreiptis ir į seniūnijas, ir į policiją, taip pat galima užpildyti pranešimą interneto puslapyje  e-policija.
Administracinių teisės pažeidimų kodekse konkuruoja du straipsniai. Pagal 42 straipsnį už higienos normų nesilaikymą gali bausti ne tik policininkai, bet ir savivaldybių darbuotojai - seniūnai. Tačiau tokiu atveju keliamą triukšmą privalu nustatyti specialiais prietaisais.

Be triukšmo lygio matavimų bausti bus galima tik tuomet, jei rajono savivaldybės taryba yra patvirtinusi viešųjų vietų triukšmo apribojimo tvarką. Jei triukšmaujama gyventojų butuose, seniūnija kištis negali. Kaimynai po 18 valandos triukšmadariams suvaldyti turės kviesti policiją. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnį policijos pareigūnai triukšmą nustato be jokių prietaisų.

Policijos komisariatai neturi triukšmo matuoklių, triukšmui nustatyti bus atliekamas tyrimas. Jei bute garsiai skambės muzika, iškart rašyti protokolo ir bausti policija nepuls. Pirmiausia bus apklausiami kaimynai, kiti asmenys. Taip išsiaiškins, ar kaimynai specialiai trikdo rimtį, ar tai tik pavienis, atsitiktinis atvejis. Juk kaimynas gali būti apkaltintas specialiai.

Jei policija vengia važiuoti ar bausti asmenį, tai reiktų kreiptis į komisariato vadovą su skundais

Pagal Triukšmo valdymo įstatymą ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą dabar yra ne tik nakties (22-6) laikas, bet ir vakaro (18-22). Tad jau po 18 valandos negalima švilpti, šaukti, garsiai dainuoti arba groti muzikos instrumentais bei kitais garso aparatais, kelti triukšmą aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ir organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį. Viešosios rimties trikdytojų laukia ir nemenkos baudos - nuo įspėjimo iki 300 litų.

Triukšmas Gyvenamose patalpose

Triukšmo reguliavimas Gyvenamosiose patalpose:

nuo 6 val. iki 18 val. garso lygis gali būti ne didesnis nei 40 decibelų;

nuo 18 val. iki 22 val. - ne didesnis nei 35 decibelai;

nuo 22 val. iki 6 val. - ne didesnis nei 30 decibelų.

Žmogus atskiria 26-27 decibelų stiprumo garsą.

Maždaug 60 proc. visų gyventojų šį garsą reaguoja be didesnių emocijų, o 30 proc. yra jautresni garsams. 30-35 decibelų stiprumo garsas neturėtų trikdyti miego. Tokio stiprumo garsas prilygsta žmonių šnabždėjimui. Normalus žmonių bendravimas dažniausiai siekia apie 50 decibelų. Žmonės dažnai būna pavargę ir juos erzina net stiprūs garsai. Tuomet rekomenduojame patiems apsisaugoti nuo triukšmo - konsultuotis su akustikos specialistais. Prieš įsigydami butą daugiabučiame, turėtumėte įsitikinti, ar tinkamai įrengta garso izoliacija.

Vilniaus m. Triukšmo prevencijos Viešose Vietose taisyklės (1-oji dalis)

VILNIAUS m. TRIUKŠMO PREVENCIJOS VIEŠOSIOSE VIETOSE TAISYKLĖS

         SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽIMAI

4.      Triukšmas – nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla.

5.      Triukšmo šaltinis – bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukšmą.

6.      Stacionarus triukšmo šaltinis – triukšmo šaltinis, kurio buvimo vieta yra nekintama.

7.      Triukšmo šaltinio valdytojas – triukšmo šaltinio savininkas arba kitas asmuo, teisėtai valdantis triukšmo šaltinį.

8.      Triukšmas pagal kilmę yra:

8.1.        gamybinis-komercinis – įmonių technologinių įrenginių, pastatų inžinerinių įrengimų keliamas triukšmas bei triukšmas, atsirandantis iš pastatų aptarnavimo veiklos (ventiliacijos, kondicionavimo įrenginiai, mėsmalės, šilumos punktai, transformatorinės, prekių pakrovimo-iškrovimo darbai ir panašiai);

8.2.        transporto – kelių, geležinkelių ir oro transporto keliamas triukšmas. Šiai grupei nepriskiriamas aptarnaujančio transporto (prekes pervežančio, atliekas išvežančio) keliamas triukšmas;

8.3.        statybų – statybų metu keliamas triukšmas nepriklausomai nuo to, kas jį sukelia (mechanizmai, statybų darbai ar statybas aptarnaujantis transportas);

8.4.        laisvalaikio – renginių, eisenų, ceremonijų bei kitos laisvalaikio veiklos (kavinių, barų, restoranų, klubų, viešbučių ir kt.) keliamas triukšmas: lankytojų šūkavimas, švilpimas, dainavimas, grojimas muzikiniais instrumentais ar kitais garsiniais aparatais;

8.5.        buitinis triukšmas – gyvenamosiose patalpose keliamas triukšmas, sklindantis
į kaimyninius butus bei viešąsias vietas.

9.      Triukšmo prevencija – priemonių, mažinančių triukšmo šaltinių įvairovę ir (ar) skaičių, užkertančių kelią viršyti triukšmo ribinius dydžius ir (ar) mažinančių triukšmo šaltinių garso slėgio, galios, stiprumo, energijos lygius, įgyvendinimas.

10.  Viešoji vieta – tai gatvės, aikštės, stadionai, parkai, skverai, paplūdimiai, o taip pat valstybės ir savivaldybių institucijos, parodos, muziejai, prekybos, viešojo maitinimo, laisvalaikio leidimo ir kitos panašaus pobūdžio įstaigos jų darbo metu, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise (tarp jų išimtine) priklausantys objektai bei kitos teritorijos, statiniai ar patalpos, kuriose asmenys gali laisvai lankytis, leisti laiką ar užsiimti veikla.

11.  Diena –  laikas nuo 6.00 val. iki 18.00 val.

12.  Vakaras – laikas nuo 18.00 iki 22.00 val.

13.  Naktis – laikas nuo 22.00 iki 6.00 val.

<Skaityti taisyklių 2-ąją dalį>

Vilniaus m. Triukšmo prevencijos Viešose Vietose taisyklės ( 2-oji dalis)

III.             TRIUKŠMO PREVENCIJA IR MAŽINIMO PRIEMONĖS

14.  Triukšmo prevencija įgyvendinama siekiant valdyti triukšmą bei jo poveikį žmonių sveikatai.

15.  Siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, kai viršijami triukšmo ribiniai dydžiai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – Savivaldybės administracija) kartu su
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija turi teisę laikinai:

15.1.    suderinusios su Susisiekimo ministerija nustatytoje teritorijoje apriboti arba uždrausti transporto priemonių eismą;

15.2.    apriboti stacionarių triukšmo šaltinių veiklą;

15.3.    taikyti kitas triukšmo mažinimo priemones.

16.  Triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo matavimai atliekami standartizacijos norminių dokumentų nustatyta tvarka. Vertinant statybų, laisvalaikio ir buitinį triukšmą, triukšmo matavimai nėra privalomi, nes gali būti remiamasi ir kitais įrodymais (liudytojų, nukentėjusiųjų parodymai, garso, vaizdo įrašai ir panašiai).

17.  Savivaldybės taryba gali 50 m atstumu aplink tyliųjų viešųjų zonų triukšmo šaltinį nustatyti žemesnį leidžiamą triukšmo lygį negu yra nustatytas triukšmo lygis tyliojoje viešojoje zonoje, jei ji pripažįsta, kad tyliųjų viešųjų zonų atskiros vietos dėl jose esančių triukšmo šaltinių kelia pavojų žmonių sveikatai.

18.  Auginamų ir laikomų gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jų gyvūnai netrikdytų viešosios rimties.

19.  Garsinės informacijos ir signalizacijos savininkai privalo užtikrinti, kad jų įranga būtų tvarkinga, netrikdytų viešosios rimties.